Laikas su savimi šiuo metu man tapo dar svarbesnis ir kaip niekad reikalingas. Neseniai vienoje knygoje perskaičiau, kad žmogui per gyvenimą reikia suvaldyti tris svarbius santykius:
1) Su kitais žmonėmis;
2) Su savo darbu;
3) Su savimi;
Pasirodo, sudėtingiausia draugišką ryšį užmegzti su savimi. O jis yra pats svarbiausias iš visų trijų, nes be jo bandymas puoselėti kitus du santykius yra tas pats, kas važiuoti mašina su trim ratais. Dažnai susimąstau ar 100% jaustis savimi yra kažkas, ką galima atrasti ar kažkas, ko reikia tiesiog sulaukti. Aš renkuosi ieškoti, pažinti, užduoti nepatogius klausimus (kartais reikia kantrybės su atsakymais), bandyti suprasti, priimti, nusivilti, išgyventi ir vėl tikėti. Tai viso gyvenimo procesas. Toks netobulas ir žmogiškas!
Pastebėjau, kad man nesunku sugalvoti būdų, kaip galiu nuolat stiprinti tą ryšį su savimi. Aišku, dabar labai įspūdingų dalykų gal ir nesugalvosi, bet pakviesti save atsigerti kavos į balkoną tikrai galiu (note: in Self-Isolation the Balcony Becomes a Precious Space). Ir dar pasipuošti nepatingėjau (nes o kodėl ne?). Skanios prancūziškos kavos puodelis galbūt tik smulkmena, bet tokius momentus aš labai vertinu ir jie man suteikia daug džiaugsmo. Jei dar kartais nebandėt – rekomenduoju! Garantuoju – patiks!