Kai po kelių savaičių emocinio sąstingio supranti, kad gyvenimas turi tęstis (tai nereiškia, kad baimė, liūdesys ar gedulas dingo), kad turi priimti nežinomybę (nežinau, kas bus rytoj, bet tikiuosi geriausio), kad dabar tinkamiausias laikas iš naujo įvertinti ką turi, kur ir su kuo esi.
Tuo pačiu metu, nelikim abejingi, nepamirškim pagalbos Ukrainai (BLUE/YELLOW, AUKOK.LT, LIETUVOS RAUDONASIS KRYŽIUS, GELBĖKIT VAIKUS ), bet neužmirškim ir savęs, ir visų užsibrėžtų tikslų, nes jie veda mus į priekį. Šiandien kvėpuoju lengviau ir esu dėkinga už grįžusį norą dirbti, mokytis, veikti.
