Palikę Nidą toliau važiavome link Kintų, į kaitavimo pamoką. Kaip ir sakiau, iš Nidos išvežėm ir gerą orą. Bet dar spėjom sustoti Drevernoje, užlipti į apžvalgos bokštą, apžiūrėti apylinkes, kol neprasidėjo smarkus lietus. Tad iki paskutinės minutės nebuvom tikri ar suplanuota kaitavimo pamoka tikrai įvyks.
Bet kol kas apie Drevernos miestelį. Čia galima rasti uostą, bokštą, kempingą, viešbutį, restoraną, keltą į Juodkrantę ir labai jaukius namukus, kuriuose jau žinau, kad būtinai apsistosim kitą kartą. Dreverna – dar vienas mūsų kelionės atradimas.
Apžiūrėję Dreverną pajudėjom link Kintų. Prieš tai dar kartą pasiskambinau instruktoriui Laurynui iš KKK kaitavimo centro pasitikslinti ar pamoka tikrai neatšaukiama dėl oro sąlygų. Laurynas patvirtino, kad kaituoti šiandien nepavyks, nes vėjo visai nėra, bet kadangi jau vis tiek esame šalia – kviečia užsukti atsigerti kavos, susipažinti ir apžiūrėti kaitavimo spot’ą. Aišku, šiek tiek gaila, kad oro sąlygos taip pakišo koją, bet juk oro ir vėjo neužsakysi. Su Laurynu sutarėm, kad greičiausiai rugsėjo pabaigoje bandysim gaudyti vėją!
Tiesa, į Kintus iš Drevernos specialiai važiavome ne pagrindiniu keliu, o nuostabiu mišku, kuris labiau priminė tropikus, o ne Lietuvą. Ką tik po lietaus miškas dar garavo – viskas atrodė kaip iš pasakos. Po apsilankymo Kintuose ir KKK kaitavimo centre su Matu neturėjom plano, kur važiuoti toliau, ypač kur nakvoti – net instagram’e klausiau Jūsų rekomendacijų.
Tačiau pradėjom dėlioti, ką toliau norėsim pamatyti ir nusprendėm, kad geriausia šiandien būtų nakvoti kažkur šalia Kauno. Taip ir padarėm – leidomės į beveik 3 valandų kelionę nuo Kintų iki Kauno. Nusprendėm važiuoti ne autostrada, o Panemunės keliu. Kadangi prieš keletą metų esame aplankę visas Panemunės pilis, nusprendėm, kad šį kartą į jas nestosim, bet labai rekomenduoju pravažiuoti šituo keliu ir sustoti į čia esančias pilis. Kažkas nuostabaus! Apie visus tolimesnius kelionės įspūdžius – jau kitame blogo įraše.