Kaip tik šiandien Insta Stories gavau klausimą – ar dar daug darbų liko naujo buto įrengime? Juokaudama atsakiau, kad žiūrint kokių darbų. Jei iki tol, kol tiesiog galėsime čia gyventi – visai nedaug (panašu, kad remonto darbai – jau baigti). Tačiau iki tokių namų, kuriuos su Matu įsivaizduojame galutiniame rezultate – liko nemažai.
Žinot, man tikrai pasisekė, kad turiu nuostabų tėtį, kuris turi auksines rankas ir mums labai daug padėjo kuriant mūsų namus (viename iš savo vlog’ų esu minėjusi). Man net sunku suvokti, kiek talento ir sumanumo reikia dirbant jo darbą, nes tai ką tėtis padarė mūsų bute yra magic – įskaitant visas iškilusias problemas. Patikėkit manimi, viskas tikrai nesiklostė kaip per sviestą.
Gal todėl, kad būtą nusipirkom su keturiom sienom. Vadinasi čia nebuvo nei elektros, nei kambarių pertvarų, nei grindų, nei nieko. Viską kūrėm ir planavom nuo nulio patys. Ir, suprantama, kad kur “prašovėm”. Kaip, pavyzdžiui, neapskaičiavom, kur tiksliai turėtų būti rozetės virtuvėje, kad jų neuždengtų spintelės ir vėliau neteiktų tų spintelių specialiai pjauti, kad būtų įmanoma prieiti prie tų rozečių (mano veido išraišką, kai tai supratom, patys galit sugalvoti). Arba – šviesos jungiklius suplanavome per arti durų staktos, dėl to dedant duris ir jų apvadus kelis jungiklius tikrąja to žodžio prasme teko pjauti pusiau (neklauskit). Todėl draugiškas patarimas, jei kada įsirenginėsite namus arba tai darote šiuo metu – apskaičiuokite viską tiksliai, kaip mano tėtis pasakytų, milimetrais (centimetrai jau bus netikslu), ir žinokite minimum bent 5 žingsnius į priekį, jei vėliau nenorite pusiau pjauti šviesos jungiklio (true story).
Bet gera žinia ta, kad nėra nieko neišsprendžiamo. Bent jau mano tėčiui. Šiandien dalinuosi virtuvės nuotraukomis ir mūsų visos šeimos savaitgalio darbu (kol tėtis su Matu dirbo rimtus darbus, mes su mamyte blizginom langus, vonią, grindis ir sienas) – čia dar ne galutinis variantas, nes trūksta viršutinių spintelių, orkaitės, apšvietimo, baro/salos ir kelių virtuvės detalių. Aš labai džiaugiuosi, kad liko jau visai nedaug iki svajonės išsipildymo gyventi SAVO namuose (ačiū savo nuostabiai šeimai ne tik už palaikymą, bet ir pagalbą visame kame), kur pagaliau jausimės… Tiesiog saugūs ir ramūs. Labai daug metų (nuo to laiko, kai palikom tėvų namus) abu tokio jausmo ir ryšio su namais, kuriuose gyvenom neturėjom.
Gal neatsitiktinai mano rankose kažkada atsirado ir knyga Marie Kondo „Tvarkingų namų stebuklas“. Ten rašoma: “Nėra didesnės laimės, negu gyventi paprastą ir natūralų gyvenimą”. To visada labai siekiau, tik kad 100% išpildyčiau trūko SAVO erdvės, SAVO namų, SAVO sienų. Panašu, kad ta diena atėjo. Kurdama mūsų su Matu namus laikausi svarbiausios taisyklės – rinktis tik tuos daiktus, kurie teikia džiaugsmą, neapsikrauti nereikaligai daiktais, kad čia visada būtų gera sugrįžti.
Nes, kaip sakė Marie Kondo:”Namų erdvės tvarka, pasirodo, susijusi su santykiais su artimaisiais, praeitimi, o labiausiai, žinoma, su pačiu savimi”. Todėl su laime širdyje, noriu ir Jums palinkėti atrasti tą namų džiaugsmą ir paversti juos ramybės ir įkvėpimo oaze.
P.S.: jau greitai pakviesiu Jus į virtualias įkurtuves! IR – labai rekomenduoju perskaityti knygą Marie Kondo „Tvarkingų namų stebuklas“. Gyvenimas taps švaresnis ir šviesesnis.
2 komentarai
Oi, kai jau artėja finišo tiesioji ir lieka sudėlioti paskutinius akcentus, remontas pagaliau tampa malonumu. Žiūriu tikrai labai populiarėja V formos raštų medinės grindys. Na tikrai gražiai atrodo. Ir blizgūs baldų paviršiai tokia švara ir jaukumu kvepia.
Taip, iš tiesų. Na ir dar yra tas, kad atrodo, jog dabar vėl kitaip kažką darytum namuose 🙂 Nors mes vis dar gyvenam “ant dėžių”, bet smagu matyti, kaip namai po truputėlį pildosi!