Būna sako – po atostogų reikia atostogų. Aš niekada nesupratau poilsinių kelionių kai tu tik guli prie baseino 7 ar 14 dienų. Gal todėl į tokias ir nevažiuoju. Nes kai tik nuvykstu į kokią šalį (nesvarbu dėl darbo ar pramogų), aš privalau ją tyrinėti! Architektūrą, gamtą, maistą, žmones, kultūrą, istoriją… Tada jaučiuosi tokia gyva!
Kelionė į Tailandą irgi nebuvo išimtis. Ten praleidom dvi savaites – ir nei dienos gulinėjimo! Tiek daug norėjom pamatyti (nors kelionės pradžioje visi susitarėm, kad nelakstysim akis išdegę, bet, akivaizdu, planas nepavyko). Visos dienos buvo tokios intensyvios, kad grįžus vakare į viešbutį aš užmigdavau per 5 minutes.
Dabar galvoju – gal atostogaujant kūnas ir nepailsėjo, bet už tai galvoje – atgaiva ir naujos idėjos! Visai nesvarbu, kad Tailande pieno baltumo paplūdimiai, žydras vanduo, saulė ir palmės – aš vis tiek labai pasiilgau namų, darbo ir mylimiausių žmonių. Net jei Lietuvoje ir -20. Kaip tik, kol skridom atgal iš Bangkoko į Vilnių (tiesa, kelionė gerokai užtruko) knygoje radau tokius žodžius, kurie man labai įstrigo:
– Gyvenimas turėtų būti ne saugi kelionė į kapą, puoselėjant kūno grožį ir sveikatą, o veikiau pašėlęs lėkimas suodžių debesyje, atimantis visas jėgas, visą sveikatą ir kartu įkvepiantis šaukti: “Oho! Tai bent skrydis!”.
Labas, Vilniau! Gera sugrįžti.
2 komentarai
As siaubingai pavargstu guleti papludimyje. Trecia diena absoliuciai viskas pradeda erzinti. Taip pat noriu suzinoti, pamatyti, istyrineti. Tie ispudziai yra neikainojami. O ramus poilsis geriausias kaime, atitrukus nuo zmoniu surmulio, kur gali ryte basomis iseiti ant rasotos zoles. Tad kasmet stengiuosi paatotogauti abiem budais, kad ir pailseciau ir pamaitinciau save is vidaus naujais ispudziais.
Tikrai taip 🙂 tik įdomu, kaip viskas bus toliau. Tikiuosi vėl greit bus galimybė be baimės aplankyti naujas šalis ir vietas!